Akmens vata
VIENSLUOKSNĖ DVITANKĖ ŠILUMOS IZOLIACIJA SUTAPDINTIEMS STOGAMS Kalbant apie viensluoksnes stogo hidroizoliacijos medžiagas, užsiminta apie tvirtas, tamprias bei garams laidžias polimerines membranas, kyla klausimas, ar tendencija atsisakyti daugiasluoksnių sutapdinto stogo dangų ir racionalizuoti jų konstrukciją turėjo įtakos stogo šiltinimo technologijoms? Dar visai neseniai, šiltinant sutapdinto stogo konstrukcijas, dažniausiai būdavo pasirenkama dvisluoksnė izoliacija. Tam buvo keletas priežasčių: 1) nebuvo galimybių gaminti standžių, tačiau itin geromis šilumą izoliuojančiomis savybėmis pasižyminčių akmens vatos plokščių; 2) pervertinta plyšelių susidarymo tarp izoliacinių plokščių tikimybė ir įtaka šilumos nuostoliams; 3) nebuvo technologijos, leidžiančios gaminti vienalyčių dvitankių akmens vatos plokščių iš tankaus apkrovas paskirstančio paviršinio ir mažesnio tankio pagrindinio šilumos izoliacijos sluoksnių.
Tačiau, naudojant šiuolaikines viensluoksnes mechaniškai tvirtinamas ar klijuojamas polimerines ir polimerines-bitumines stogo dangas, prireikė šilumą izoliuojančio gaminio, leidžiančio sutrumpinti darbų trukmę, racionalizuoti stogo konstrukcijas. Šie pokyčiai stogų dengimo technologijoje buvo pagrindinės priežastys, lėmusios dvitankių šilumos izoliacijos plokščių atsiradimą. Viensluoksnės šilumos izoliacijos įrengimui reikalingos darbų sąnaudos yra maždaug 15–20% mažesnės, lyginant su darbų sąnaudomis, kai plokštės klojamos dviem sluoksniais. Dvitankių akmens vatos plokščių gamybos technologijos sukūrimą lėmė ir pokyčiai akmens vatos gamyboje. Svarbiausia tai, kad išmokta pagaminti norimos struktūros akmens vatos pluoštą, todėl dabar plokščių šiluminės savybės nepalyginamai geresnės už to paties tankio plokščių, kurios buvo gaminamos prieš dešimt metų.
PLYŠIAI Vienas pagrindinių argumentų, kurį pateikdavo pasisakantys prieš viensluoksnės šilumos izoliacijos naudojimą, buvo galimi šilumos nuostaliai per siūles tarp plokčių. „Rockwool” specialistų duomenimis, jei stogo šilumos izoliacijos 1 m2 paviršiui tektų vienas 5 mm pločio plyšys, per stogą išeitų 3% daugiau šilumos, o jei šio plyšio plotis būtų 10 mm, šilumos nuostoliai padidėtų iki 5%. Tačiau, ar tikėtina, kad stogo šilumos izoliacijoje susidarytų tiek daug plačių plyšių? Ilgamečiai tyrimai ir patirtis rodo, jog didžiausias tokių plyšių plotis paprastai būna ne didesnis kaip 5 mm, taigi dažniausiai jie susidaro žymiai siauresni.
Lietuvoje Kauno Architektūros ir statybos instituto mokslininkai atliko panašius tyrimus ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas. Šiuose tyrimuose plyšių ilgis, plotis, jų susidarymo tikimybė bei įtaka stogo konstrukcijos šilumos laidumui modeliuota pagal maksimalius leistinus plokščių matmenų nukrypimus ir atsižvelgiant į jų storį. Realiomis sąlygomis, šilumos nuostoliai buvo žymiai mažesni, nei anksčiau įvardyti. Be to, reikėtų pabrėžti, kad viensluoksnę stogo šilumos izoliaciją visuomet rekomenduojama kloti tik perstumiant plokštes, kadangi tuomet nesusidarys ilgi vėjo perpučiami plyšiai.
Remiantis tyrimų rezultatais ir sukaupta patirtimi nustatyta, kad tinkamai paklotas viensluoksnis termoizoliacinis sluoksnis iš dvitankių „Rockwool” akmens vatos plokščių duoda tokį patį efektą, kaip ir termoizoliacinis sluoksnis iš dviejų skirtingų akmens vatos plokščių sluoksnių. Tačiau „Rockwool” siūlo ir dvisluoksnės izoliacijos gaminių (didesnio ir mažesnio tankio akmens vatos plokštes), kadangi reikia atsižvelgti į susiformavusią statybos rinką, kuriai būdinga inercija: techniniu požiūriu naujausi ir racionaliausi sprendimai pripažįstami ne iš karto. Kita vertus, pasitaiko situacijų, kai dengiant stogo izoliacinę dangą tenka naudoti tik didesnio tankio akmens vatos plokštes, pvz., remontuojant ar papildomai šiltinant stogus.
KLOJIMO TECHNOLOGIJA Stogo pagrindas, ant kurio bus klojamos termoizoliacinės plokštės, būtinai turi būti lygus ir sausas. Prieš klojant šilumos izoliaciją klojamas garo izoliacijos sluoksnis: naudojama ne mažesnio kaip 0,2 mm storio PE, PVC ar kitokio plastiko plėvelė. Galima naudoti ir kitas tam skirtas medžiagas arba membranas. Garo izoliacija turi būti paklota be raukšlių, sandariai, sujungimų vietose užleidžiant kraštus. Jeigu patalpose numatomas didesnis kaip 70% santykinis oro drėgnumas, plėvelės sandūros klijuojamos arba suvirinamos.
Dvitankės akmens vatos plokštės klojamos ilgesniąją plokščių kraštinę dedant lygiagrečiai stogo kraigui – taip išvengiama išilginių vėdinamų oro plyšių susidarymo nuo vieno iki kito stogo krašto. Kaip jau buvo minėta, plokštės išdėstomos šachmatine tvarka taip, kad ilgosios kraštinės nesutaptų. Plokštės turi būti klojamos kiek galima glaudžiau viena prie kitos. Jei tarp plokščių susidaro platesni nei 5 mm pločio plyšiai, juos būtina užkamšyti arba panaikinti kitais būdais. Kai stogo paklotas yra iš profiliuoto plieno, plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti plokščių sandūroms virš tokio pakloto griovelių. Tais atvejais, kai stogas yra su parapetais, stogo langais, deformacinėmis siūlėmis, antstatais ar panašiomis konstrukcijomis, garo izoliacijos plėvelė klojama iki termoizoliacinio sluoksnio viršaus ir priklijuojama arba (ir) kitaip pritvirtinama prie minėtų konstrukcijų vertikaliųjų plokštumų. Būtina patikimai užsandarinti vietas aplink vamzdžius bei panašias stogo konstrukciją kertančias inžinerines linijas. Jeigu ties drėgmei nelaidžiais intarpais (metaliniai arba plastikiniai vamzdžiai, mažo skersmens vėdinimo kaminėliai, elektros kabeliai ir pan.) garo izoliacijos plėvelė negali būti pratęsta iki stogo termoizoliacinio sluoksnio viršaus, šios vietos sandarinamos elastingais sandarikliais.
Vienu metu rekomenduojama pakloti tiek plokščių, kiek jų bus užklota hidroizoliacine stogo danga iki pamainos ar darbo dienos pabaigos. Baigiantis darbui, prieš lietų arba atsiradus kitokioms nenumatytoms aplinkybėms, paklotos, bet neuždengtos hidroizoliacine danga akmens vatos plokštės turi būti patikimai uždengiamos polietileno plėvele, užspaudžiant ją lentomis (pageidautina uždengti ir šalimais esančio stogo pagrindo dalį).
Deklaruojamoji šiluminė varža
Tačiau, naudojant šiuolaikines viensluoksnes mechaniškai tvirtinamas ar klijuojamas polimerines ir polimerines-bitumines stogo dangas, prireikė šilumą izoliuojančio gaminio, leidžiančio sutrumpinti darbų trukmę, racionalizuoti stogo konstrukcijas. Šie pokyčiai stogų dengimo technologijoje buvo pagrindinės priežastys, lėmusios dvitankių šilumos izoliacijos plokščių atsiradimą. Viensluoksnės šilumos izoliacijos įrengimui reikalingos darbų sąnaudos yra maždaug 15–20% mažesnės, lyginant su darbų sąnaudomis, kai plokštės klojamos dviem sluoksniais. Dvitankių akmens vatos plokščių gamybos technologijos sukūrimą lėmė ir pokyčiai akmens vatos gamyboje. Svarbiausia tai, kad išmokta pagaminti norimos struktūros akmens vatos pluoštą, todėl dabar plokščių šiluminės savybės nepalyginamai geresnės už to paties tankio plokščių, kurios buvo gaminamos prieš dešimt metų.
PLYŠIAI Vienas pagrindinių argumentų, kurį pateikdavo pasisakantys prieš viensluoksnės šilumos izoliacijos naudojimą, buvo galimi šilumos nuostaliai per siūles tarp plokčių. „Rockwool” specialistų duomenimis, jei stogo šilumos izoliacijos 1 m2 paviršiui tektų vienas 5 mm pločio plyšys, per stogą išeitų 3% daugiau šilumos, o jei šio plyšio plotis būtų 10 mm, šilumos nuostoliai padidėtų iki 5%. Tačiau, ar tikėtina, kad stogo šilumos izoliacijoje susidarytų tiek daug plačių plyšių? Ilgamečiai tyrimai ir patirtis rodo, jog didžiausias tokių plyšių plotis paprastai būna ne didesnis kaip 5 mm, taigi dažniausiai jie susidaro žymiai siauresni.
Lietuvoje Kauno Architektūros ir statybos instituto mokslininkai atliko panašius tyrimus ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas. Šiuose tyrimuose plyšių ilgis, plotis, jų susidarymo tikimybė bei įtaka stogo konstrukcijos šilumos laidumui modeliuota pagal maksimalius leistinus plokščių matmenų nukrypimus ir atsižvelgiant į jų storį. Realiomis sąlygomis, šilumos nuostoliai buvo žymiai mažesni, nei anksčiau įvardyti. Be to, reikėtų pabrėžti, kad viensluoksnę stogo šilumos izoliaciją visuomet rekomenduojama kloti tik perstumiant plokštes, kadangi tuomet nesusidarys ilgi vėjo perpučiami plyšiai.
Remiantis tyrimų rezultatais ir sukaupta patirtimi nustatyta, kad tinkamai paklotas viensluoksnis termoizoliacinis sluoksnis iš dvitankių „Rockwool” akmens vatos plokščių duoda tokį patį efektą, kaip ir termoizoliacinis sluoksnis iš dviejų skirtingų akmens vatos plokščių sluoksnių. Tačiau „Rockwool” siūlo ir dvisluoksnės izoliacijos gaminių (didesnio ir mažesnio tankio akmens vatos plokštes), kadangi reikia atsižvelgti į susiformavusią statybos rinką, kuriai būdinga inercija: techniniu požiūriu naujausi ir racionaliausi sprendimai pripažįstami ne iš karto. Kita vertus, pasitaiko situacijų, kai dengiant stogo izoliacinę dangą tenka naudoti tik didesnio tankio akmens vatos plokštes, pvz., remontuojant ar papildomai šiltinant stogus.
KLOJIMO TECHNOLOGIJA Stogo pagrindas, ant kurio bus klojamos termoizoliacinės plokštės, būtinai turi būti lygus ir sausas. Prieš klojant šilumos izoliaciją klojamas garo izoliacijos sluoksnis: naudojama ne mažesnio kaip 0,2 mm storio PE, PVC ar kitokio plastiko plėvelė. Galima naudoti ir kitas tam skirtas medžiagas arba membranas. Garo izoliacija turi būti paklota be raukšlių, sandariai, sujungimų vietose užleidžiant kraštus. Jeigu patalpose numatomas didesnis kaip 70% santykinis oro drėgnumas, plėvelės sandūros klijuojamos arba suvirinamos.
Dvitankės akmens vatos plokštės klojamos ilgesniąją plokščių kraštinę dedant lygiagrečiai stogo kraigui – taip išvengiama išilginių vėdinamų oro plyšių susidarymo nuo vieno iki kito stogo krašto. Kaip jau buvo minėta, plokštės išdėstomos šachmatine tvarka taip, kad ilgosios kraštinės nesutaptų. Plokštės turi būti klojamos kiek galima glaudžiau viena prie kitos. Jei tarp plokščių susidaro platesni nei 5 mm pločio plyšiai, juos būtina užkamšyti arba panaikinti kitais būdais. Kai stogo paklotas yra iš profiliuoto plieno, plokštės klojamos taip, kad ilgoji kraštinė būtų statmena profilio bangoms. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti plokščių sandūroms virš tokio pakloto griovelių. Tais atvejais, kai stogas yra su parapetais, stogo langais, deformacinėmis siūlėmis, antstatais ar panašiomis konstrukcijomis, garo izoliacijos plėvelė klojama iki termoizoliacinio sluoksnio viršaus ir priklijuojama arba (ir) kitaip pritvirtinama prie minėtų konstrukcijų vertikaliųjų plokštumų. Būtina patikimai užsandarinti vietas aplink vamzdžius bei panašias stogo konstrukciją kertančias inžinerines linijas. Jeigu ties drėgmei nelaidžiais intarpais (metaliniai arba plastikiniai vamzdžiai, mažo skersmens vėdinimo kaminėliai, elektros kabeliai ir pan.) garo izoliacijos plėvelė negali būti pratęsta iki stogo termoizoliacinio sluoksnio viršaus, šios vietos sandarinamos elastingais sandarikliais.
Vienu metu rekomenduojama pakloti tiek plokščių, kiek jų bus užklota hidroizoliacine stogo danga iki pamainos ar darbo dienos pabaigos. Baigiantis darbui, prieš lietų arba atsiradus kitokioms nenumatytoms aplinkybėms, paklotos, bet neuždengtos hidroizoliacine danga akmens vatos plokštės turi būti patikimai uždengiamos polietileno plėvele, užspaudžiant ją lentomis (pageidautina uždengti ir šalimais esančio stogo pagrindo dalį).
Deklaruojamoji šiluminė varža